CHOLESTEROLIO ABC

Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis daugumoje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių – padidėjusi lipidų, tai yra cholesterolio ir trigliceridų koncentracija kraujyje. Nesvarbu, ar jums nustatytas didelis cholesterolio kiekis kraujyje, ar tiesiog norite sužinoti daugiau apie šią medžiagą, šis puslapis – kaip tik tai, ko ieškojote. Svarbiausią žingsnį jau žengėte: lankydamiesi čia įrodote, kad rūpinatės savo sveikata.

Visų pirma, atsiminkite šiuos tris dalykus: Stebėkite savo kūną. Keiskite įpročius. Valdykite situaciją.

Taigi, kas gi tas cholesterolis ir ką jis daro mūsų kūne? Tai riebalus primenanti medžiaga, neretai klaidingai laikoma tik kenksminga. Priešingai, cholesterolis reikalingas begalei organizmo funkcijų: įeina į ląstelių sudėtį, reikalingas tulžies rūgščių bei steroidinių hormonų gamybai, vitamino D apykaitai. Vis dėlto, pernelyg didelis jo kiekis gali sukelti sveikatos problemų.

Cholesterolį gauname iš dviejų šaltinių: mūsų kūnas (ypač kepenys) sugeba pagaminti reikiamą jo kiekį organizmo funkcijoms palaikyti (beveik 70 procentų viso cholesterolio), likusią dalį gauname iš gyvūninės kilmės maisto. Mėsa, paukštiena, įprasto riebumo pieno produktai savo sudėtyje turi vadinamojo maistinio cholesterolio. Šie produktai turi tiek sočiųjų, tiek nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios skatina kepenis gaminti daugiau cholesterolio negu iš tikrųjų jo reikia, kas ilgainiui gali sukelti sveikatos problemų. Kai kurie atogrąžų aliejai, randami įvairiuose kepiniuose, pavyzdžiui, palmių, jų branduolių bei kokosų taip pat gali priversti kepenis gaminti daugiau cholesterolio. Kai kuriems asmenims tokia papildoma gamyba kuria cholesterolio kiekio kraujyje nuokrypius nuo normos.

Kodėl svarbu žinoti savo cholesterolis koncentraciją kraujyje? Kuomet šios kraujyje cirkuliuojančios medžiagos kiekis didėja, kartu auga sveikatos sutrikimų išsivystymo rizika. Dėl šios priežasties itin svarbu pasitikrinti ir žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje.

Cholesterolis keliauja kraujotakos sistema, tačiau pačiame kraujyje ši medžiaga netirpi. Dėl to, cholesterolis jungiasi su kraujyje esančiais baltymais, lipoproteinais, ir formuoja dviejų rūšių cholesterolį: gerąjį ir blogąjį. Mažo tankio lipoproteinai (toliau MTL) laikomi bloguoju, o didelio tankio lipoproteinai (toliau DTL) – geruoju cholesteroliu. Per didelis kiekis blogojo – arba per mažas gerojo – didina tikimybę, kad ši medžiaga pamažu pradės kauptis vidinėse arterijų, maitinančių širdį ir smegenis, sienelių dalyse.

Kad būtų paprasčiau suprasti MTL ir DTL vaidmenis organizme, įsivaizduokite MTL kaip šeimos narį, nešantį daiktus per kambarį ir išmėtantį juos pakeliui. Tuo tarpu DTL – jo priešingybė: surenka išmėtytus daiktus ir juos pašalina. Gerasis cholesterolis suriša blogąjį, nuneša jį į kepenis ir ten suskaidytas blogasis cholesterolis išskiriamas per žarnyną su tulžimi.

Kartu su kitomis medžiagomis, per didelis cholesterolio kiekis gali formuoti tankias ir kietas sankaupas, kurios siaurina arterijas ir mažina jų elastingumą. Ši būklė vadinama ateroskleroze. Jei toje vietoje susiformuoja kraujo krešulys ir užkemša susiaurėjusią arteriją, gali įvykti širdies arba smegenų infarktas.

Didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos, širdies ir smegenų infarktų rizikos faktorių. Kiti rizikos veiksniai tokie kaip aktyvus ir pasyvus rūkymas, aukštas bei nekoreguojamas kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas grėsmę dar labiau padidina. Kuo daugiau rizikos faktorių, tuo didesnė sveikatos sutrikimų tikimybė.

GERAS AR BLOGAS
KODĖL JIS PADIDĖJĘS
KODĖL SVARBU PASITIKRINTI
HETEROZIGOTINĖ ŠEIMINĖ HIPERCHOLESTEROLEMIJA
PASITIKRINK RIZIKĄ
KLAUSK DAKTARO
PADĖK SAU