PADĖK SAU

Hiperlipidemija – medicininė sąvoka, apibūdinanti būklę, kuomet kraujyje per didelis kiekis lipidų (riebalų), pavyzdžiui, cholesterolio ir trigliceridų. Esant hipercholesterolemijai, kraujyje per daug mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio). Tai skatina riebalinių sankaupų formavimąsi arterijose ir didina jų užsikimšimo tikimybę.

Didelio tankio lipoproteinų (gerojo cholesterolio) kiekiai taip pat gali būti per maži. Kuo mažiau DTL, šalinančio cholesterolį iš arterijų, tuo plokštelės susiformavimo – ir  kraujagyslės užsikimšimo – rizika didėja.

Gera žinia ta, kad cholesterolio kiekis gali būti kontroliuojamas, sumažinant širdies ligų ir galvos smegenų insulto sindromo išsivystymo riziką. Pirmieji padidėjusio cholesterolio kiekio mažinimo veiksmai – artimas bendradarbiavimas su gydytoju ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Siekiant sukurti ir išlaikyti sėkmingą sveikatos gerinimo programą, reikia komandos. Tiek jūs, tiek sveikatos priežiūros specialistas turite itin svarbius vaidmenis prižiūrint ir gerinant jūsų širdies sveikatą.

Jei jums nustatytas padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, bendra sveikatos būklė ir esami rizikos faktoriai padės nustatyti tinkamą gydymą. Nenustebkite, jei jūsų gydytojas plačiai nenagrinės cholesterolio rodiklių, o, priešingai, stengsis ieškoti sąsajų: kaip, kartu su kitais rizikos veiksniais, jie daro įtaką bendrai širdies ligų išsivystymo tikimybei. Pavyzdžiui, amžius, lytis, rūkymas ir aukštas kraujas spaudimas yra ne mažiau svarbūs aspektai. Visi šie veiksniai gali sąveikauti su dideliu MTL arba mažu DTL kiekiu ir taip keisti jūsų rizikos lygmenį.

Gyvenimo būdo pakeitimai

Hiperlipidemiją galima koreguoti gyvenimo būdo pokyčiais. Tai įmanoma netgi tais atvejais, kuomet didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra nulemtas genetinio paveldėjimo (šeiminė hipercholesterolemija). Konsultuodamiesi su gydytoju, kartu sukurkite gyvensenos pakeitimo veiksmų planą, kurio turėsite laikytis.

Jei gyvenimo būdo pokyčiai cholesterolio kiekio kontrolei įtakos nedaro, dažniausiai būna skiriami vaistai.

Skiriami keturi pagrindiniai gyvenimo būdo pokyčiai, kuriuos rekomenduojama atlikti kiekvienam:

  • Pasirinkti širdies ir kraujagyslių sistemą saugančią dietą
  • Būti fiziškai aktyviam bent 30 minučių per dieną
  • Atsisakyti rūkymo
  • Mažinti kūno masę (jei jums nustatytas antsvoris arba nutukimas)

Širdies ir kraujagyslių sistemą sauganti dieta

Mitybos specialistų nuomone, siekiant sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje geriausia riboti sočiųjų ir pramoninių riebalų rūgščių suvartojimą. Pagal Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas, sočiosios riebalų rūgštys neturėtų viršyti 5-6 procentų per parą gaunamų kalorijų ribos. Pramoninės kilmės riebalų siūloma išvis atsisakyti.

Palaipsniui mažindami raudonos mėsos, margarino, riebaus pieno, keptų arba daug cukraus turinčių gaminių suvartojimą ir pasirinkdami tam sveikesnes alternatyvas sumažinsite cholesterolio kiekį kraujyje.

Maisto produktai, mažinantys cholesterolio koncentraciją: paukštiena, žuvis, vaisiai (citrusiniai, vynuogės, obuoliai, braškės), daržovės, pupelės, pilno grūdo produktais, avižos, nesočiųjų riebalų rūgščių turintys augaliniai aliejai. Ši dieta didina ir kito itin svarbaus mitybos komponento – skaidulų – suvartojimą. Atlikta per 60 kontroliuojamų tyrimų ir įrodyta, kad daug maistinių skaidulinių medžiagų turinti mityba mažina cholesterolio kiekį kraujyje iki 10 procentų. Didžiosios Britanijos širdies fondo duomenimis, į dietą įtraukdami dar riešutus ir sojų baltymus, galima pasiekti dar geresnių rezultatų – net iki 24 procentų.

Daugelis dietų atitinka šį pateiktą modelį. Svarbiausia, prieš įsigyjant produktą, sekti informaciją apie sudėtį ant etiketės ir, žinoma, pritaikyti mitybos planą prie savo kultūrinių bei asmeninių poreikių.

Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas teikia įvairiapusišką naudą. Didinamas DTL (gerojo cholesterolio) kiekis kraujyje, dėl ko surenkamas organizme esantis blogasis cholesterolis, kuris nunešamas į kepenis ir pašalinamas. Kūno masės mažėjimas ar palaikymas (priklausomai, ar jums nustatytas antsvoris arba nutukimas) bei kraujospūdžio mažėjimas taip pat sietini su fizinės veiklos nauda. Rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas – apie 150 minučių per savaitę. Pavyzdžiui, 30 minučių trukmės greito vaikščiojimo, važiavimo dviračiu arba plaukimo treniruotė penkis kartus per savaitę.

Pagal asmeninius poreikius ir fizinį pasirengimą galima pasirinkti: atlikti treniruotę per vieną ar kelis kartus, trunkančius mažiausiai 10 minučių. Didžiausią naudą pasieksite tuomet, kai fizinės veiklos metu jausitės šiek tiek sušilę, kvėpuosite dažniau, bet vis dar galėsite palaikyti pokalbį. Labai svarbu atsiminti: fizinį aktyvumą didinti pamažu!

Metimas rūkyti

Rūkantieji, atsisakius jiems būdingo žalingo įpročio, gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir taip apsaugoti savo širdies ir kraujagyslių sistemą. Tuo tarpu nerūkantys asmenys turėtų vengti pasyvaus rūkymo.

Bosnijos ir Hercegovinos medicinos specialistų atliktame tyrime įrodyta: rūkymas mažina DTL koncentraciją kraujyje. Kuomet asmuo, kuriam nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūko, jų išeminės širdies ligos rizika dar labiau išauga.

Rūkymas sukelia ir kitus neigiamus padarinius: skatina tiek kitų rizikos faktorių, tokių kaip cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija, išsivystymą, tiek krešulių, galinčių sukelti miokardo infarktą arba galvos smegenų insulto sindromą, formavimąsi kraujagyslėse.

Kūno masės mažinimas

Įrodyta: tokios būklės kaip antsvoris arba nutukimas siejamos su didėjančia MTL ir mažėjančia DTL koncentracija kraujyje. Netekus 10 procentų kūno masės, ženkliai sumažinate tikimybę, kad jums bus nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.

CHOLESTEROLIO ABC
GERAS AR BLOGAS
KODĖL JIS PADIDĖJĘS?
KODĖL SVARBU PASITIKRINTI?
HETEROZIGOTINĖ ŠEIMINĖ HIPERCHOLESTEROLEMIJA
PASITIKRINK RIZIKĄ
KLAUSK GYDYTOJO