Naudinga

Cholesterolis keliauja kraujotakos sistema, tačiau pačiame kraujyje ši medžiaga netirpi. Dėl to, cholesterolis jungiasi su kraujyje esančiais baltymais, lipoproteinais, ir formuoja dviejų rūšių cholesterolį: „gerąjį“ ir „blogąjį“. Mažo tankio lipoproteinai (MTL) laikomi „bloguoju“, o didelio tankio lipoproteinai (DTL) – „geruoju“ cholesteroliu. Per didelis kiekis „blogojo“ arba per mažas „gerojo“ cholesterolio didina tikimybę, kad ši medžiaga pamažu pradės kauptis vidinėse arterijų, maitinančių širdį ir smegenis, sienelių dalyse.

MTL - „blogasis“ cholesterolis
MTL kiekio padidėjimas organizme yra pavojingas, nes būtent tai ilgainiui skatina riebalinių sankaupų arterijose formavimąsi (aterosklerozę). Plokštelių sankaupos siaurina arterijas ir didina širdies bei smegenų infarkto, periferinių kraujagyslių ligos (arterijų susiaurėjimo kojose) išsivystymo riziką.

DTL - „gerasis“ cholesterolis
DTL cholesterolis laikomas geruoju, nes didesnis jo kiekis kraujyje mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. DTL suriša MTL, perneša jį į kepenis, kur per didelis cholesterolio kiekis suskaidomas ir išskiriamas į žarnyną su tulžimi. DTL gali padėti apsisaugoti nuo širdies ir smegenų infarkto. Tai įrodo ir tyrimai: nors DTL pašalinti viso susikaupusio „blogojo“ cholesterolio nesugeba, net net nedidelis gerojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje mažina širdies ligų riziką.

Trigliceridai
Tai dažniausiai pasitaikanti riebalų rūšis mūsų organizme, kurių mes gauname su maistu. Didelis trigliceridų arba MTL ir mažas DTL kiekis kraujyje siejamas su riebalinėmis sankaupomis arterijų sienelėse. Tai didina širdies ir smegenų infarkto riziką.

Kaip kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje?
Vienas iš keturių suaugusiųjų Europoje turi klaidingą nuostatą, kad aukštas cholesterolis neturi įtakos sveikatai, jeigu nepasireiškia jokių simptomų. Cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje nesukelia jokių simptomų, galbūt dėl to pacientai ne visada supranta šios patolologijos svarbą. Tačiau verta prisiminti, kad aukštas cholesterolis skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, todėl kuo greičiau jis bus sureguliuotas, tuo geriau. Pasitarkite su gydytoju, kuris paaiškins, kaip pakeisti gyvenimo būdą, ir skirs tinkamų vaistų. Taip apsaugosite save nuo galimo neįgalumo ar pirmalaikės mirties ateityje.

Diagnozavus hipercholesterolemiją, pacientas neturėtų imtis savigydos. Be abejo, gyvensenos pokyčių jis gali imtis nedelsiant – mitybos sureguliavimas, antsvorio sumažinimas, fizinis aktyvumas, alkoholio, rūkymo atsisakymas neabejotinai duos teigiamų rezultatų.

Tačiau įvetinti Jūsų širdies ir kraujagyslių riziką ir numatyti gydymo tikslus bei būdus gali tik šeimos gydytojas. Sudėtingesniais atvejais Jus gali konsultuoti kardiologas. Jei hipercholesterolemiją tenka koreguoti vaistais, pradedama gydyti statinais, o nepavykus cholesterolio koncentracijos sumažinti iki tikslinės, skiriama ezetimibo ir inovatyvių vaistų – PCSK9 inhibitorių.

Cholesterolio svarba organizme neginčijama, tačiau šios medžiagos koncentracijos didėjimas kraujyje gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Padidėjęs Cholesterolis glaudžiai susijęs su netinkamu gyvenimo būdu, pirmiausiai su daug cholesterolio, sočiųjų riebalų ir trans-rūgščių turinčių maisto produktų vartojimu. Vartojant daug gyvūninės kilmės, pieno, sūrio, perdirbtų arba keptų maisto produktų, susidaro nemažas cholesterolio kiekis, kurio organizmas nespėja suskaidyti ir pašalinti.

Padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje gali lemti daug priežasčių – netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas, gretutiniai susirgimai (cukrinis diabetas, skydliaukės, inkstų, kepenų ligos). Vartojant tam tikrus medikamentus, pavyzdžiui, anabolinius steroidus, progestinus, stebimas MTL koncentracijos didėjimas, o DTL mažėjimas.

Be to, cholesterolio koncentracija gali būti padidėjusi dėl paveldėjimo. Tai vadinama šeimine hipercholesterolemija. Ši būklė paveldima iš senelių, tėvų ir yra itin pavojinga, nes gali sukelti ankstyvą aterosklerozinę širdies ligą. Plačiau apie tai skaitykite skiltyje apie heterozigotinę šeiminę hipercholesterolemiją.

Jei jums nustatytas didelis cholesterolio kiekis kraujyje, gyvenimo būdo pokyčiai – pirmo pasirinkimo nemedikamentinis gydymas, kuris yra itin svarbus siekiant sumažinti širdies ligų riziką. Pakeitus gyvenseną – atsisakius alkoholio, rūkymo, sumažinus kūno svorį, reguliariai mankštinantis, cholesterolio koncentraciją galima sumažinti. Tik tais atvejais, kai cholesterolio koncentracijos padidėjimą lemia genetinės priežastys, gyvensenos pokyčiai padėtį pagerina tik 5 proc. Tačiau esant antrinei, kitų ligų sukeltai hipercholesterolemijai cholesterolio koncentraciją sumažina šių ligų gydymas. Taigi gerai pasvarstykite: kur kas veiksmingiau dabar pakeisti savo gyvenimo būdą ar pradėti gydymą, siekiant užkirsti kelią širdies ar smegenų infarktui, nei vėliau sulaukti liūdnų pasekmių.

Kokios yra socialinės, ekonominės ir finansinės pasekmės, susijusios su cholesterolio padidėjimu?
Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet ES kainuoja 111 mlrd. eurų sveikatos priežiūros išlaidų ir 45 mlrd. eurų dėl neoficialios priežiūros. 2017 m. atliktos ataskaitos duomenimis, Vokietijai insultas kainavo 5651,1 mln., Jungtinei Karalystei – 2652,4 mln., Suomijai – 721,1 mln. eurų.

Aukštas cholesterolis turi įtakos darbo rinkai, šalies ekonomikai ir visai visuomenei. Skamba neįtikinamai? Tačiau prisiminkime, kad padidėjęs cholesterolis – vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, o šiomis ligomis sergantys žmonės dėl savo sveikatos būklės tampa mažiau efektyvūs darbe, dažniau turi imti nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos. Visa tai turi piniginę išraišką. Paskaičiuota, kad dėl širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjęs darbuotojų darbo našumas Europos Sąjungos (ES) ekonomikai kasmet kainuoja 54 mlrd. eurų. Ateityje šie skaičiai gali dar labiau augti, kadangi labai tikėtina, kad insulto sukeliama našta dėl senėjančios populiacijos Europoje tik didės, taip pat didės neįgalumo išmokų dėl šios ligos poreikis.

Be to, širdies ir kraujagyslių ligos, pasak specialistų, jaunėja, nusinešdamos pakankamai jaunų, darbingų žmonių, kurie dar ne vienerius metus galėjo prisidėti prie bendros gerovės kūrimo, gyvybes.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje dažniausiai nepasireiškia jokiais požymiais. Dėl šios priežasties svarbu reguliariai atlikti tyrimus ir išsitirti cholesterolio koncentraciją.

Tyrimas labai paprastas: Jums tereikės duoti nedidelį kiekį kraujo, o visą kitą darbą atliks sveikatos priežiūros specialistai. Nesvarbu, kokie testo rezultatai - kur kas geriau žinoti, kokia šiuo metu situacija.

Žinoma, tyrimo rezultatai gali parodyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau jei rezultatai nukrypę nuo normos, iš karto galėsite imtis veiksmų, kurie padės išvengti didesnių sveikatos problemų ateityje.

Kokia turi būti saugi cholesterolio koncentracija ir kaip kyla širdies ir kraujagyslių ligų rizika?
Šiuolaikinė medicina mums nepateikia vienareikšmio atsakymo, kokia cholesterolio koncentracija yra normali. Populiarioje literatūroje mes randame teiginių, jog bendrojo cholesterolio koncentracija neturėtų viršyti 5 mmol/l, o mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-C, populiariai dar vadinamo „bloguoju“) koncentracija turi būti ne didesnė negu 3 mmol/l. Tačiau teisingiau kalbėti ne apie cholesterolio normas, o apie cholesterolio koncentracijas (vadinamas tikslinėmis), iki kurių mes turime sumažinti cholesterolį, keisdami pacientų gyvenseną ir skirdami vaistus.

Šios koncentracijos įvairiems pacientams yra skirtingos. Tikslinių koncentracijų dydį lemia paciento rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei pacientas dar neserga širdies liga, rizika apskaičiuojama pagal SCORE skaičiuoklę (SCORE skaičiuoklė) įvertinus paciento cholesterolio koncentraciją, sistolinį kraujospūdį, rūkymo įpročius, lytį ir amžių. Širdies ir kraujagyslų riziką didina cukrinis diabetas ir inkstų veiklos sutrikimas.

Jeigu paciento rizika susirgti širdies ir kraujagyslių liga yra maža, jo „blogojo“ cholesterolio koncentracija turėti neviršyti 3 mmol/l. Labai didelės rizikos pacientams, persirgusiems miokardo infarktu arba insultu, „blogojo“ cholesterolio koncentracija turi būti mažesnė nei 1,4 mmol/l. Ypatingą dėmesį būtina skirti pacientams, sergantiems šeimine hipercholesterolemija, kurių cholesterolio koncentracija dėl genetinių pokyčių yra ženkliai padidėjusi nuo vaikystės ir kuriems širdies ir kraujagyslių ligos išsivysto jauname amžiuje.

Kaip tai atliekama?
Prieš tyrimą būtina nevalgyti bent 9-12 valandų, galima gerti tik vandenį. Priešingu atveju tyrimo rezultatai neatspindės tikros Jūsų situacijos. Nepamirškite aptarti su gydytoju vartojamus medikamentus, mat kai kurie medikamentai gali iškreipti tyrimo rezultatus. Tyrimo metu bus paimtas mažas kraujo mėginys iš jūsų rankos, diskomfortas - minimalus. Mėginys keliauja į laboratoriją ir joje ištiriamas. Nustatomi ir aprašomi didelio tankio lipoproteinų (DTL), mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir trigliceridų kiekiai (jei prieš tyrimą valgėte, gėrėte ar vartojote vaistus, diagnostinę reikšmę turės tik bendro cholesterolio ir DTL kiekiai). Tyrimo rezultatai bus pateikiami mmol/ l vienetais. Rekomenduojamos normos pateikiamos lentelėje:

TYRIMO RODMUO	NORMA
Bendrasis cholesterolis	Iki 5,2 mmol/l
Mažo tankio lipoproteinai (MTL)	Iki 3,34 mmol/l
Didelio tankio lipoproteinai (DTL)	Vyrams – virš 1,0 mmol/l; moterims – virš 1,2 mmol/l
Trigliceridai (TG)	Iki 2,3 mmol/l

Vertindamas, kokią įtaką esamas cholesterolio kiekis kraujyje daro širdies ligų rizikai, Jūsų gydytojas turėtų atsižvelgti ir į kitus rizikos veiksnius - tokius, kaip amžius, lytis, šeiminė ligos istorija, rūkymas, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis.

Kaip dažnai reikėtų tirti cholesterolio kiekį kraujyje?
Visiems suaugusiems asmenims, kuriems 20 ir daugiau metų, rekomenduojama tirti cholesterolio kiekio rodiklius bei įvertinti kitus rizikos veiksnius kas 4-6 metus. Toliau seka sveikatos priežiūros specialisto atliekama patikra siekiant nustatyti širdies ir kraujagyslių ligos bei galvos smegenų insulto sindromo riziką.

Žmonėms, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių sistemos liga arba jie priklauso aukštesnės rizikos grupei, cholesterolio kiekio rodikliai ir kiti rizikos veiksniai turėtų būti įvertinami dažniau.

Gydytojas Jums paaiškins, ką reiškia gauti tyrimų rezultatai. Taip pat, remiantis jūsų širdies kraujagyslių ligų rizika ir bendra sveikatos būkle, bus aptariamos atitinkamos gydymo galimybės.

Kur reikėtų pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje?
Tyrimą geriausia atlikti pas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Interpretuojant rezultatus, turi būti įvertinti ir tokie rizikos veiksniai, kaip amžius, lytis, šeiminė ligos istorija, rūkymas, cukrinis diabetas ir kraujo spaudimas. Tikėtina, kad jūsų pirminės sveikatos priežiūros sistemos gydytojas visą šią informaciją jau turės. Specialistas, išdėstęs gautus rezultatus, gali rekomenduoti tiek gydymo ir prevencijos planą, tiek suplanuoti pakartotinį apsilankymą, jei tik to prireiks.

Jei cholesterolio kiekis tiriamas visuomenės sveikatos tikrinimo metu, turėtų būti išmatuojami DTL ir bendro cholesterolio kiekiai. Net jei DTL kiekis nepateikiamas, bendras cholesterolio kiekis kraujyje taip pat gali pateikti naudingos informacijos. Reguliarūs cholesterolio, cukraus kiekio, kraujospūdžio, kūno masės indekso matavimai turėtų būti jūsų bendrosios sveikatos priežiūros plano dalis.

Taip pat teikia atsiminti, kad cholesterolio rodikliai yra tik vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Nereikėtų pamiršti ir rizikų. Būtinai pasidalinkite visuomenės sveikatos tikrinimo metu gautais rezultatais su savo gydytoju. Tai užtikrins tinkamą rezultatų interpretaciją, be to, gydytojas prireikus Jums pasiūlys tinkamiausią prevencijos ar gydymo planą. Tai ypač svarbu tiems, kurių giminėje yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ar patyrusių smegenų infarktą.

Šeiminė hipercholesterolemija (ŠH) – tai genetinė būklė, nuo pat gimimo organizme pasireiškianti dideliu mažo tankio lipoproteinų (dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu arba MTL) kiekiu. ŠH sukeliama genetinių pokyčių, kuriuos tėvai perduoda savo vaikams, ir nepriklauso nuo gyvenimo būdo veiksnių, pavyzdžiui, daug riebalų turinčios mitybos ar fizinio aktyvumo trūkumo. Skiriamos dvi pagrindinės ŠH rūšys: homozigotinė ir heterozigotinė. Jos skiriasi tiek simptomais, tiek rizikos veiksniais, tiek gydymu. Didesnį dėmesį skirsime heterozigotinei šeiminei hipercholesterolemijai, todėl nuo šiol trumpinys ŠH reikš būtent šią būklę.

Apytikslis ŠH atvejų dažnis - 1 iš 200-300 žmonių. Šis sutrikimas dažniausiai perduodamas vieno iš tėvų, turinčio autosominį dominantį geną. Tai reiškia, kad asmenų, kuriems nustatyta ŠH, vaikams yra 50 proc. tikimybė turėti šią paveldimą būklę. Taisyklė galioja ir pirmos eilės artimiesiems (tėvams, broliams ir seserims). Negydoma ŠH net iki 20 kartų padidina išeminės širdies ligos (IŠL) išsivystymo riziką. Savo ruožtu IŠL gali tapti miokardo infarkto bei kitų pavojingų širdies ir kraujagyslių sistemos būklių, pavyzdžiui, insulto priežastimi. Vis dėlto, ankstyva diagnostika, visuotinis lipidų kiekio kraujyje tikrinimas, sergančių šeimos narių patikra bei tinkamas gydymas gali sumažinti šią riziką.

Kodėl svarbu šią būklę aptikti?

Jei pacientams, kuriems nustatyta ŠH, nepaskiriamas tinkamas, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje mažinantis gydymas, vystosi aterosklerozė – plokštelių formavimasis arterijų sienelėse. Dėl šios priežasties labai išauga susirgimų IŠL rizika: vyrams iki 50 metų – 50 proc., moterims iki 60 metų – 30 proc. Nepaisant to, svarbu nepamiršti: ŠH – būklė, kurią galima kontroliuoti.

Geriausias būdas išvengti ŠH komplikacijų – ankstyvas jos nustatymas ir gydymas. Pavyzdžiui, rekomenduojami periodiniai cholesterolio kiekio kraujyje tyrimai tam tikroje populiacijoje, kitaip vadinami visuotiniais patikrinimais, leidžia anksčiau nustatyti šį genetinį sutrikimą paveldėjusius asmenis. Tuo tarpu pirminės sveikatos priežiūros sistemoje, siekiant aptikti padidėjusio cholesterolio koncentracijos kraujyje atvejus, gydytojas turėtų visiems pas jį apsilankiusiems suaugusiems paskirti kraujo tyrimą lipidų kiekiui ištirti. Sergančiųjų ŠH artimųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, įtraukimas į kaskadinio stebėjimo procesą leidžia aptikti dar daugiau ŠH atvejų. Kitaip tariant, visiems sergančiojo pirmos eilės giminaičiams taip pat turėtų būti ištirtas cholesterolio kiekis kraujyje. Jei tarp pastarųjų asmenų atsiranda dar bent vienas šį genetinį sutrikimą paveldėjęs asmuo, reikėtų tirti visus jo artimuosius.

Kaip ŠH diagnozuojama?

Daugumai žmonių, genetiškai paveldėjusių ŠH, gana ilgą laiką nepasireiškia jokie simptomai. Išskirtiniais atvejais pavieniams asmenims gali būti pastebimi keli itin didelės cholesterolio koncentracijos kraujyje požymiai: vadinamasis arcus senilis ir sausgyslių ksantomos. Arcus senilis – tai vienos arba abiejų akių išorinę rainelių (spalvotosios akies obuolio srities) dalį juosiantis balkšvas ratas. Sausgyslių ksantomos – cholesterolio sankaupos sausgyslėse, kurios apčiuopiamos kaip iškilę mazgeliai kulnų ir pirštų srityse. Vis dėlto dažniausiai išoriniai ŠH būdingi požymiai nepasireiškia.

ŠH įprastai nustatoma remiantis cholesterolio kiekio kraujyje rodmenimis, ankstyvos IŠL pradžios diagnostika bei šeimos istorija, tačiau numatyto diagnostikos standarto, kurį taikytų visi gydytojai, nėra. MTL koncentracija ištiriama kraujo tyrimo metu. Gydytojas gali įtarti pacientui (suaugusiam arba vaikui) ŠH, jei nustatoma MTL koncentracija didesnė atitinkamai nei 3,34 mmol/l ir 2,81 mmol/l. Kuo didesnis MTL kiekis kraujyje, tuo didesnė tikimybė, kad ŠH – teisinga diagnozė.

Sveikatos priežiūros specialistai turėtų nepamiršti patikrinti ir šeimos istoriją, ar nėra paciento giminaičių, kuriems buvo aptiktas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje arba jauname amžiuje (vyrams – iki 55 metų, moterims – iki 65) prasidėjusi širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Nors šeimos istorijoje pateikti duomenys laikomi itin svarbia informacija, sergančių giminaičių nebuvimas dar negarantuoja, kad pacientui nebus diagnozuotas šis genetinis sutrikimas. Pavyzdžiui, pastarasis pacientas gali būti bene pirmasis asmuo šeimoje, kuriam atliktas cholesterolio kiekį kraujyje nustatantis tyrimas arba diagnozuota širdies liga. Kiti giminaičiai taip pat gali būti paveikti. Kai kuriems iš jų dėl apsauginių genetinių pokyčių ŠH būdingų požymių (didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir širdies ligos) gali ir nebūti. Nepaisant to, yra tikimybės, kad jų atžalos šį sutrikimą paveldėjo.

Nors medicininė bei šeimos istorijos, cholesterolio kiekio kraujyje rodmenys – svarbūs informacijos šaltiniai ŠH diagnostikoje, gali būti rekomenduotas ir genetinis tyrimas, patvirtinsiantis arba paneigsiantis diagnozę. Kita vertus, nors nemažai daliai pacientų, kuriems nustatyta padidėjusi MTL koncentracija kraujyje, genetinių tyrimų rezultatai paneigia šią ligą, jie, kaip atitinkantys diagnostinius kriterijus, privalo būti gydomi analogiškai, o jų artimieji – pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Jūsų vardas * Jūsų elektroninis paštas * Tema Jūsų klausimas * Siųsti

Hiperlipidemija – medicininė sąvoka, apibūdinanti būklę, kuomet kraujyje per didelis kiekis lipidų (riebalų), pavyzdžiui, cholesterolio ir trigliceridų. Esant hipercholesterolemijai, kraujyje per daug mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio). Tai skatina riebalinių sankaupų formavimąsi arterijose ir didina jų užsikimšimo tikimybę.

Didelio tankio lipoproteinų (gerojo cholesterolio) kiekiai taip pat gali būti per maži. Kuo mažiau DTL, šalinančio cholesterolį iš arterijų, tuo plokštelės susiformavimo – ir kraujagyslės užsikimšimo – rizika didėja.

Gera žinia ta, kad cholesterolio kiekis gali būti kontroliuojamas, sumažinant širdies ligų ir galvos smegenų insulto sindromo išsivystymo riziką. Pirmieji padidėjusio cholesterolio kiekio mažinimo veiksmai – artimas bendradarbiavimas su gydytoju ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Siekiant sukurti ir išlaikyti sėkmingą sveikatos gerinimo programą, reikia komandos. Tiek jūs, tiek sveikatos priežiūros specialistas turite itin svarbius vaidmenis prižiūrint ir gerinant jūsų širdies sveikatą.

Jei jums nustatytas padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, bendra sveikatos būklė ir esami rizikos faktoriai padės nustatyti tinkamą gydymą. Nenustebkite, jei jūsų gydytojas plačiai nenagrinės cholesterolio rodiklių, o, priešingai, stengsis ieškoti sąsajų: kaip, kartu su kitais rizikos veiksniais, jie daro įtaką bendrai širdies ligų išsivystymo tikimybei. Pavyzdžiui, amžius, lytis, rūkymas ir aukštas kraujas spaudimas yra ne mažiau svarbūs aspektai. Visi šie veiksniai gali sąveikauti su dideliu MTL arba mažu DTL kiekiu ir taip keisti jūsų rizikos lygmenį.

Gyvenimo būdo pakeitimai

Hiperlipidemiją galima koreguoti gyvenimo būdo pokyčiais. Tai įmanoma netgi tais atvejais, kuomet didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra nulemtas genetinio paveldėjimo (šeiminė hipercholesterolemija). Konsultuodamiesi su gydytoju, kartu sukurkite gyvensenos pakeitimo veiksmų planą, kurio turėsite laikytis.

Jei gyvenimo būdo pokyčiai cholesterolio kiekio kontrolei įtakos nedaro, dažniausiai būna skiriami vaistai.

Skiriami keturi pagrindiniai gyvenimo būdo pokyčiai, kuriuos rekomenduojama atlikti kiekvienam:
Pasirinkti širdies ir kraujagyslių sistemą saugančią dietą
Būti fiziškai aktyviam bent 30 minučių per dieną
Atsisakyti rūkymo
Mažinti kūno masę (jei jums nustatytas antsvoris arba nutukimas) Širdies ir kraujagyslių sistemą sauganti dieta
Mitybos specialistų nuomone, siekiant sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje geriausia riboti sočiųjų ir pramoninių riebalų rūgščių suvartojimą. Pagal Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas, sočiosios riebalų rūgštys neturėtų viršyti 5-6 procentų per parą gaunamų kalorijų ribos. Pramoninės kilmės riebalų siūloma išvis atsisakyti.

Palaipsniui mažindami raudonos mėsos, margarino, riebaus pieno, keptų arba daug cukraus turinčių gaminių suvartojimą ir pasirinkdami tam sveikesnes alternatyvas sumažinsite cholesterolio kiekį kraujyje.

Maisto produktai, mažinantys cholesterolio koncentraciją: paukštiena, žuvis, vaisiai (citrusiniai, vynuogės, obuoliai, braškės), daržovės, pupelės, pilno grūdo produktais, avižos, nesočiųjų riebalų rūgščių turintys augaliniai aliejai. Ši dieta didina ir kito itin svarbaus mitybos komponento – skaidulų – suvartojimą. Atlikta per 60 kontroliuojamų tyrimų ir įrodyta, kad daug maistinių skaidulinių medžiagų turinti mityba mažina cholesterolio kiekį kraujyje iki 10 procentų. Didžiosios Britanijos širdies fondo duomenimis, į dietą įtraukdami dar riešutus ir sojų baltymus, galima pasiekti dar geresnių rezultatų – net iki 24 procentų.

Daugelis dietų atitinka šį pateiktą modelį. Svarbiausia, prieš įsigyjant produktą, sekti informaciją apie sudėtį ant etiketės ir, žinoma, pritaikyti mitybos planą prie savo kultūrinių bei asmeninių poreikių.

Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas teikia įvairiapusišką naudą. Didinamas DTL (gerojo cholesterolio) kiekis kraujyje, dėl ko surenkamas organizme esantis blogasis cholesterolis, kuris nunešamas į kepenis ir pašalinamas. Kūno masės mažėjimas ar palaikymas (priklausomai, ar jums nustatytas antsvoris arba nutukimas) bei kraujospūdžio mažėjimas taip pat sietini su fizinės veiklos nauda. Rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas – apie 150 minučių per savaitę. Pavyzdžiui, 30 minučių trukmės greito vaikščiojimo, važiavimo dviračiu arba plaukimo treniruotė penkis kartus per savaitę.

Pagal asmeninius poreikius ir fizinį pasirengimą galima pasirinkti: atlikti treniruotę per vieną ar kelis kartus, trunkančius mažiausiai 10 minučių. Didžiausią naudą pasieksite tuomet, kai fizinės veiklos metu jausitės šiek tiek sušilę, kvėpuosite dažniau, bet vis dar galėsite palaikyti pokalbį. Labai svarbu atsiminti: fizinį aktyvumą didinti pamažu!

Metimas rūkyti

Rūkantieji, atsisakius jiems būdingo žalingo įpročio, gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir taip apsaugoti savo širdies ir kraujagyslių sistemą. Tuo tarpu nerūkantys asmenys turėtų vengti pasyvaus rūkymo.

Bosnijos ir Hercegovinos medicinos specialistų atliktame tyrime įrodyta: rūkymas mažina DTL koncentraciją kraujyje. Kuomet asmuo, kuriam nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūko, jų išeminės širdies ligos rizika dar labiau išauga.

Rūkymas sukelia ir kitus neigiamus padarinius: skatina tiek kitų rizikos faktorių, tokių kaip cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija, išsivystymą, tiek krešulių, galinčių sukelti miokardo infarktą arba galvos smegenų insulto sindromą, formavimąsi kraujagyslėse.

Kūno masės mažinimas

Įrodyta: tokios būklės kaip antsvoris arba nutukimas siejamos su didėjančia MTL ir mažėjančia DTL koncentracija kraujyje. Netekus 10 procentų kūno masės, ženkliai sumažinate tikimybę, kad jums bus nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.